Masažo terapija – kaip mamos apkabinimas

Yra prisilietimų, kurie gydo be žodžių. Kaip mamos apkabinimas – tas, į kurį įkrenti pavargęs, susijaudinęs ar tiesiog tylus. Jame viskas aišku be paaiškinimų: tu saugus, tu priimtas, viskas bus gerai. Masažo terapija gimsta iš tos pačios tylos. Iš prisilietimo, kuris nereikalauja nieko daugiau, tik būti.

Prisilietimo kalba, kurią suprantame visi

Pirmą kartą saugumą pajuntame per odą. Kūdikis, priglaustas prie mamos krūtinės, nurimsta ne todėl, kad supranta žodžius, o todėl, kad kūnas atpažįsta šilumą, ritmą, kvėpavimą. Prisilietimas tampa pirmąja kalba. Vėliau, augdami, mes dažnai ją pamirštame – išmokstame kentėti tyliai, įsitempti, laikyti viską savyje.

Masažas sugrąžina prie tos pradinės kalbos. Lėtas, pagarbus prisilietimas tarsi sako kūnui: gali atsipalaiduoti. Kaip mamos rankos, kurios nieko neprašo, tik laiko.

Apkabinimas kaip saugumo pažadas

Mamos apkabinimas – tai ne tik rankos aplink pečius. Tai erdvė, kurioje nereikia būti stipriam. Masažo metu gimsta panašus jausmas: kai guli, užmerktomis akimis, ir leidiesi būti ne tobulas, ne kontroliuojantis, o tiesiog gyvas. Kai kažkas kitas švelniai rūpinasi tavo kūnu, nervų sistema pradeda tikėti, kad pavojus praėjo.

Saugumas nėra prabanga. Tai būtinybė. Tik jausdamiesi saugūs galime iš tikrųjų paleisti įtampą – ne tik raumenyse, bet ir mintyse, emocijose, širdyje.

Masažas – tai apkabinimas visam kūnui

Jei mamos apkabinimas apgaubia sielą, masažas apgaubia visą kūną. Jis leidžia jausti ribas, svorį, buvimą „čia ir dabar“. Švelnus prisilietimas moko pasitikėti – savimi, kitu, pačiu gyvenimu. Tai tylus priminimas, kad neprivalome visko nešti vieni.

Kartais mums nereikia patarimų. Kartais pakanka prisilietimo, kuris pasako: aš su tavimi.

Grįžimas namo – į save

Masažo terapija, kaip ir mamos apkabinimas, yra grįžimas. Į kūną. Į saugumą. Į jausmą, kad esi laikomas – net jei tik trumpam. Ir galbūt būtent tame trumpame momente gimsta tikras poilsis.

Nes kai kūnas jaučiasi saugus, ir širdis ima kvėpuoti laisviau.